Daugiamečiai augalai skirstomi į žolinius augalus ir sumedėjusius dekoratyvinius, kurių augimo sąlygos labai skiriasi.
Daugiamečiai augalai skirstomi į žolinius augalus ir sumedėjusius dekoratyvinius, kurių augimo sąlygos labai skiriasi.
Kai kurios rūšys lengvai prisitaiko prie auginimo sąlygų, peržiemoja ir pavasarį vėl sužaliuoja, o kitoms reikalinga maistinių medžiagų turtinga augimo terpė. Daugiamečiai augalai gyvena daugiau nei dvejus metus, tai įvairios gėlės, žolės, krūmai, medžiai, kurie pasižymi nereiklumu priežiūrai. Daugiamečius augalus galima dalinti sodinti tiek pavasarį, tiek rudenį.
Planuojant augalų asortimentą atsižvelgiama į kiekvieno augalo specifinius poreikius. Šešėlingo kiemo neįmanoma paversti saulėtu, tačiau molingą gėlyną, papildžius naujomis žemėmis ir atlikus dirvos gerinimo darbus, galima paversti gera augimo terpe daugiamečiams augalams.
Daugiamečius augalus galima dauginti ir sodinti tiek pavasarį, tiek rudenį. Vazoninius augalus galima sodinti viso vegetacijos laikotarpio metu, tačiau vasaros viduryje pasodintus augalus būtina reguliariai laistyti.
Įrengiant daugiametėms gėlėms skirtą lysvę, dirva kalkinama. Dauguma daugiamečių augalų geriausiai auga, kai dirvos pH yra apie 6,5.
Lysvė formuojama taip, kad vanduo neužsistovėtų ties augalų šaknimis. Dirvožemio sluoksnio storis priklauso nuo augalų rūšies: stambiems daugiamečiams augalams jis turėtų būti ne mažesnis kaip 50 cm, vidutinio dydžio ir negiliai įsišaknijusiems augalams – 30–40 cm, o alpinariumų ir lysvių pakraščių augalams pakanka 10–20 cm storio žemės sluoksnio.
Prieš sodinimą augalus gausiai palaistykite. Išinkite sodinukus iš dauginimo talpos, neišardykite šaknų gumulo. Augalus sodinkite taip, kad nesimatytų šaknų gumulo, o virš jo būtų 1–2 cm dirvožemio sluoksnis.
Pasodinus, lengvai sutankinkite augimo substratą aplink augalą ir gausiai palaistykite, naudodami maždaug 5 litrus vandens vienam augalui. Palaistę įpilkite tiek dirvožemio, kad nebesimatytų šaknų gumulo.
Pavasarį, nutirpus sniegui, gėlyne likusius sausus lapus galima palikti nesugrėbtus. Taip pat per žiemą gėlyne styrojusius sausus žiedynstiebius galima susmulkinti ir palikti prie augalų šaknų. Sliekai ir kiti smulkūs organizmai suardo sudžiūvusias augalų dalis ir paverčia jas humusu. Gėlyne paliktų sausų augalinių liekanų irimą galima paspartinti pabarstant ant jų azoto turinčių trąšų. Daugiametėms gėlėms tręšti tinka Biolan Pavasarinės trąšos ir Natūralios trąšos.
Po tręšimo gėlyno paviršių padenkite plonu Biolan Daržo juodžemio arba komposto sluoksniu, kuris veiks kaip mulčias. Taip lysvė atrodys tvarkinga, o dirva bus papildyta nauju humusu.
Kartą per mėnesį purškiant jūros dumbliais, pagerėja augalų atsparumas, pavyzdžiui, sausrai ir augalų ligoms. Miltligei jautriems daugiamečiams augalams, pavyzdžiui, rudeniniam flioksui, purškimas jūros dumbliais atliekamas reguliariai.
Rudenį nuvytusius daugiamečių augalų lapus ir stiebus galima palikti nenukirptus. Daugumai įprastų daugiamečių augalų žiemos apsauga nereikalinga, tačiau alpinariumo augalai, visžaliai daugiamečiai augalai ir jauni sodinukai turi būti apsaugoti. Pavasario šalnoms ypač jautrūs yra dicentra (kraujuojančios širdies gėlė arba auskarėlis), eremūrai, karališkoji lelija ir rodžersija (netikroji astilbė). Gera apsauga nuo šalčio ir ryškios pavasarinės saulės yra Biolan Danga žiemai.